Koks termometras yra tikslus?

Palyginimas pagal UKAS standartus apima kelis elementus:

1. Matavimų palyginimų grandinė prasideda nuo nustatytų etalonų, dažniausiai nacionalinių ar tarptautinių standartų (pavyzdžiui, UKAS), matavimo.
2. Matavimo netikslumai nustatomi kiekviename matavimų palyginimo grandinės žingsnyje. Pagal nustatytus metodus yra apskaičiuojamos arba apytikriai įvertinamos paklaidas, vėliau duomenys panaudojami skaičiuojant bendrą paklaidą visai matavimų grandinei (ši paklaida nurodoma kaip plius minus ženklas prieš skaičių (pavyzdžiui, ± 0.5° C).
3. Kiekvienas žingsnis matavimų grandinėje yra atliekamas pagal dokumentuotus ir bendrai patvirtintus reikalavimus, o rezultatai užfiksuojami.
4. Laboratorija arba asmuo, atliekantis vieną ar kelis matavimo etapus, turi pateikti savo techninės kompetencijos įrodymą (pavyzdžiui, įrodant, kad yra akredituoti). ETI patalpos, skirtos kalibravimui, yra UKAS akredituotos kalibravimo laboratorijos.

Aukšto jautrumo Reference Thermapen, skirtas termometrų matavimų patvirtinimui. Tikslumas siekia ±0.05°C, o skiriamoji geba 0.01°C.

Kas yra poslinkis?

Poslinkis – tai instrumentų savybė prarasti matavimo tikslumą bėgant laikui. Dėl šios savybės termometrai turi būti nuolat kalibruojami.
Elektroniniai termometrai turintys mikroschemas gali atlikti itin sudėtingus skaičiavimus, į juos įtraukdami ir įvairius faktorius, tokius kaip aplinkos temperatūros poveikis mikroschemai. Šiuo būdu užtikrinami patikimesni ir atkartojami matavimų rezultatai. Klaidų tikimybė padidėja atskiriant matavimo zondus nuo matavimo prietaiso.
Mechaninių termometrų, tokių kaip skysčiais paremtų bei analoginių termometrų, rodmenys yra paremti temperatūros jutiklio matavimais, skysčio plėtimusi arba bimetalinės ritės pokyčiais. Analoginiai termometrai turi būti kalibruojami kas savaitę arba net kasdien, tačiau kiekvieną kartą pakanka vieno kalibravimo.
Elektroniniai termometrai, ypač turintys keičiamus zondus, gali būti kalibruojami kartą per metus, priklausomai nuo to, kaip dažnai naudojami, tačiau ir zondas, ir matavimo prietaisas, turi būti sukalibruojami. (1 pav.)

Tinkamos ledo vonios kūrimas

Termometro tikslumą lengviausia patikrinti tinkamoje ledo vonioje, kurioje temperatūra siekia 0°C (±0.1°C). Ledo vonią sukūrus aplaidžiai, joje temperatūra gali svyruoti keliais laipsniais, kadangi net puodelis ledinio vandens gali būti 12 ar daugiau laipsnių didesnės temperatūros nei reikia.

1 žingsnis: indo pripildymas ledu 

Ledo vonioje reikia užtikrinti tinkamą ledo ir vandens santykį. Indas turi būti pripildomas ledu iki viršaus. Tinkamiau naudoti smulkintą ledą, kadangi tarp jo gabaliukų lieka mažiau tarpų, tačiau ir ledo kubeliai puikiai tinka.

2 žingsnis: vandens pylimas

Lėtai pilant vandenį užpildomi tarpai tarp ledo gabaliukų. Vandens pilti reikia maždaug 13mm iki ledo viršaus. Tuomet laukiama 1-2 minutes, kol vandens temperatūra normalizuojasi. Jei ledas pradeda kilti iš indo dugno, reikia įpilti šiek tiek vandens bei įdėti truputį ledo, kadangi vanduo, esantis žemiau ledo, nebus 0°C temperatūros. (2 pav.)

3 žingsnis: zondo įdėjimas

Kai vanduo su ledu pastovėjo 1-2 minutes, į jį reikia įdėti matavimo zondą arba termometro matavimo galiuką ir maišyti centre, kuris nustatomas žiūrint vertikaliai. Maišymas matavimo zondu neleis jam liestis prie ledo, kadangi tai paveiktų matavimus. Be to, maišymas leidžia nesiliesti ir prie indo sienelių bei dugno, tokiu atveju taip pat būtų fiksuojami netikslūs matavimai. Maišyti termometro zondu reikia itin švelniai, ypač jei jo matavimo galiukas yra greitai reaguojantis bei jautrus, pavyzdžiui, Thermapen, kitu atveju bus matuojamos skirtingos šaltesnės bei šiltesnės zonos ledo vonioje. Maišymas padeda sunormalizuoti temperatūrą visame inde.

4 žingsnis: kalibravimo patvirtinimas 

Ledo vonioje termometras turėtų fiksuoti 0°C temperatūrą. Analoginis termometras yra sureguliuojamas pagal gamintojo instrukciją. Prieš sureguliuojant skaitmeninį momentinio matavimo termometrą reikia patikrinti, ar matavimo paklaida yra gamintojo nurodytose ribose (jos nurodytos kaip ±°C prietaiso dokumentacijoje, pridėtoje šalia matavimo prietaiso). Jei matmenys įeina į nurodytą paklaidos ribą, kalibruoti nereikia. (3 pav.)

TINKAMAS MATAVIMŲ ATLIKIMAS

Tikslus ir dažnai kalibruojamas termometras yra patikimas tol, kol juo besinaudojantis žmogus atlieka matavimus tinkamai. Jei matavimai atliekami neatidžiai ar netinkamai, gauti rezultatai nebus tikslūs.
Naudojant maisto gamybai skirtus termometrus ir norint gauti patikimus duomenis, skirtingi termometrai turi matuoti maisto temperatūrą skirtingame gylyje priklausomai nuo to, koks zondas yra naudojamas. Termometrai turintys termoporinius zondus, pavyzdžiui, Thermapen, turi būti įkišami 3mm arba giliau tam, kad būtų užtikrinti patikimi rezultatai, o kiti maisto gamyboje naudojami termometrai gali būti įkišami ir daugiau nei 12mm.
Mėsos kepimo metu skirtingos kepsnio dalys gali būti skirtingų temperatūrų. Yra įprasta, kad vidinė didelio kepsnio ar kalakuto temperatūra svyruoja net 10-15°C, be to, kepsnio ar vištienos krūtinėlės temperatūra bus skirtinga zondui einant nuo kepsnio paviršiaus link vidaus ar nuo vieno galo link kito.
Kieto maisto temperatūra turi būti matuojama centre arba ties storiausia vieta, kadangi kepsnio vidurinė dalis kepa ilgiausiai. Norint pamatuoti temperatūrą, reikia įvesti zondą ir jį lėtai stumti link kepsnio vidurio. Einant link vidurio fiksuojama temperatūra pradės kristi, o praėjus centrą vėl kilti. Matuojant reikia vengti kaulų, riebalinio sluoksnio bei kremzlių, kurie iškreiptų matavimo rezultatus. Reikia prisiminti, kad iškepto maisto saugumas priklauso nuo žemiausios jo temperatūros, tad didesniuose kepsniuose itin svarbu pamatuoti temperatūrą keliose vietose, kad pamatytume bendrą kepsnio temperatūrą.
Matuojant skysto maisto temperatūrą, pavyzdžiui, uogienės ar sirupo, svarbu užtikrinti, kad visame skystyje temperatūra homogenizavosi. Reikia pamaišyti prieš matuojant temperatūrą zondu, kad šiluma skystyje pasiskirstytų vienodai. (4 pav.)